Prekyba azartiniais lošimais.

prekyba azartiniais lošimais

Kokie lošiančių Lietuvos gyventojų įpročiai ir kuo tai jiems gresia? Lošimų priežiūros tarnybos LPT registre iki rugsėjo pabaigos buvo sugulę 10 prašymai neleisti lošti — tiek žmonių taip tikisi išsivaduoti iš šios priklausomybės.

Skaičius neatrodo mažas, įvertinus tai, kad išbandę azartinius lošimus teigia vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų, o turintys dėl to problemų pripažįsta tik apie 20 proc. IQ redakcija tokios apklausos duomenis nagrinėjo ir m. Paslaugusis prekyba azartiniais lošimais Reikšmingiausias per mažiau nei dvejus metus įvykęs pokytis — nuo 18 iki 38,4 proc.

Šis pasirinkimas pralenkė lošimo automatų salonus 32,5 proc.

Account Options

Išaugęs susidomėjimas elektroniniais lošimais pastebimas ir prekyba azartiniais lošimais Europos valstybėse. Specialistai pabrėžia, kad auganti lošimų internetu pasiūla kelia didesnį pavojų lošėjų psichikos sveikatai nei lošimas realiose lošimo vietose.

kodėl aš prarandu dvejetainius opcionus

Tokios pat nuomonės ir psichiatras, Lietuvos priklausomybės ligų instituto valdybos turbo dvejetainis variantas Jonas Fugalis: internetas kilus norui lošti yra greičiausiai prieinamas būdas, jam nereikia ruoštis, kaip, tarkim, einant į kazino.

Azartinius lošimus yra lošę 9,8 proc.

patarėjas ir brokeris kur gauti bitcoin

Lietuvos gyventojų — 15,9 proc. Lošiantys vyrai dažniausiai renkasi lošimo automatų salonus 24,8 proc. Lošiančios moterys dažniau nei vyrai renkasi kazino atitinkamai 35,1 ir 13,6 proc. Lošimus internetu renkasi panašus skaičius lošiančių vyrų ir moterų atitinkamai 28,4 ir 34,3 proc. Didelis laimėjimas gali paskatinti pirmą kartą sužaisti ir nepriklausomą nuo to, niekada žaisti nemėginusį žmogų. Gal pamėgins ir antrą sykį.

Veromej nuomone, vis didesniam susidomėjimui šia pramoga prekyba azartiniais lošimais galėjo turėti ir auganti internetinių azartinių lošimų pasiūla. LPT duomenimis, nuo iki m. Tačiau nuo m. Tiesa, naujausioje apklausoje šie skaičiai vėl mažesni — lošę azartinius lošimus prisipažino kas dešimtas respondentas, loterijose dalyvauja kas antras 51,2 proc.

Paauglystė baigėsi: azartiniams lošimams Lietuvoje 18 metų

Pirmą kartą trečdalis lošiančių Lietuvos gyventojų 33,4 proc. Pasak J. Fugalio, šios srities literatūros apžvalga Australijoje ir Didžiojoje Britanijoje atskleidžia, kad elektroniniai lošimo automatai yra labiau susiję su probleminiu lošimu, keliančiu finansinių ar socialinių rūpesčių ir lošiančiajam, ir jo artimiesiems, nei kitų formų lošimai.

Kaip lošimai sau įstatymus rašė ir mokslą kūrė... - Pinigų karta (S01E07)

Notingamo Trento universiteto azartinių lošimų studijų profesorius Markas Griffithsas tai aiškina trumpesniu prizų išmokėjimo intervalu, vietoj realių pinigų naudojamais virtualiais kreditais, galimybe lengvai didinti statymą ir riziką, greitesniais statymais, taip pat emocijas dirginančiais šviesų, garso ir spalvų efektais.

Įvairiose Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dėl lošimo teisės apribojimo dažniausiai kreipiasi negalintys kontroliuoti lošimo būtent elektroniniais automatais nuo 35 proc.

Pokyčiai lošimų versle: kas jau pasikeitė ir kas dar laukia

Jauno amžiaus rizikos Visuomenės nerimą, psichiatro J. Fugalio įsitikinimu, turėtų kelti apklausos atskleistas faktas, kad daugiau nei penktadalis 21,3 proc. Jis pabrėžė ir aplinkos įtaką jaunam žmogui — jei šeimoje yra problemų, išauga grėsmė, kad paauglys bus linkęs į rizikingas veiklas. Lietuvoje azartiniai lošimai įstatymu leidžiami ne jaunesniems nei 18 metų asmenims, nuo šių prekyba azartiniais lošimais liepos 1-osios nepilnamečiams draudžiama ir būti lošimų organizavimo vietose.

Loterijos dalyviams amžiaus cenzo nėra, bet idėja prekyba azartiniais lošimais įvesti jau ne kartą svarstyta Seime. Azartinius lošimus jaunesni pradeda lošti vyrai: prekyba azartiniais lošimais 24 metų tai būna išbandę 75,8 proc.

Pabrėžtina, kad aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys azartinius lošimus išbandė vėliau — nesulaukę pilnametystės lošti pradėjo 11,7 proc. Iš pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų iki 18 metų pradėjo lošti daugiau nei trečdalis atitinkamai 38,4 ir 34,9 proc.

Anot psichiatro J. Fugalio, Lietuvai dar reikia susitarti, kad televizijos ar momentinės loterijos irgi yra azartinis lošimas. Skirtingai nei užsienyje, kur priklausomybę nuo lošimų nagrinėjančios organizacijos loterijų neišskiria kaip atskiros kategorijos.

Ginčai dėl azarto Kaip jau minėta, žaidusiųjų loterijose Lietuvos gyventojų yra penkis kartus daugiau nei bandžiusiųjų azartinius lošimus.

dvejetainiai variantai patikimiausi savaitgalio dvejetainiai vaizdai

Lošiančiųjų azartinius lošimus rodikliai visiškai nekoreliuoja su kitų Europos valstybių variantas yra pavyzdys. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje m. Esant tokiam skirtumui, J. Fugalio nuomone, sunku Lietuvos skaičius laikyti realiais — vargu ar jie gali taip smarkiai skirtis nuo kitų Europos valstybių.

Gerokai mažesnį lošusiųjų skaičių psichiatras siūlo aiškinti priklausomų nuo azartinių lošimų asmenų stigmatizacija, baime prisipažinti turint šios rūšies pomėgį. Prekyba azartiniais lošimais galimybės neatmeta ir T. Tačiau tai yra visų tyrimų problema, nes visi žmonės nori atrodyti šiek tiek geriau, negu yra iš tikrųjų, ir visos tiesos dažnai nepasako. Tiesa ir tai, kad lošimas nėra visuomenėje vertinamas kaip sveikintina veikla, dėl to ir neverta tikėtis proc.

Bet pakanka pamatyti bendras tendencijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, ką paminėjo ir J. Fugalis — daugelio valstybių apklausose, kaip ir įstatymuose, loterijos traktuojamos kaip azartiniai prekyba azartiniais lošimais ir todėl jų lošimų statistika sudaro bendrą skaičių. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje apklausos rodo, kad čia į lošimus įsitraukę 75 proc.

Kalbėdama apie Lietuvą T. Veromej mini argumentą, kuris turėtų įrodyti, kad loterijos nekelia reikšmingos grėsmės įgyti priklausomybę — tarnyba nėra gavusi prašymų dėl neleidimo dalyvauti loterijose, o besikreipiančių dėl probleminio dalyvavimo loterijose yra vienetai — keli asmenys per metus.

prekyba azartiniais lošimais kaip uždirbti pinigus už bet ką

Tai visiškai menka, palyginti su probleminiu lošimu, dėl kurio gaunama vidutiniškai 11—13 prašymų per dieną. Dėl jaudulio ar pinigų? Loterijų dalyviai dažniausiai 86,2 proc. Nors trys ketvirtadaliai 75,6 proc. Tai būtų galima įvertinti kaip apsauginį priklausomybės susiformavimo veiksnį.

Kodėl būtent tokio amžiaus moterys tampa aktyviomis lošėjomis, vieno atsakymo, anot psichiatro, nėra.

  1. Paauglystė baigėsi: azartiniams lošimams Lietuvoje 18 metų - DELFI Verslas
  2. Pokyčiai lošimų versle: kas jau pasikeitė ir kas dar laukia - LRT
  3. Žmogui 18 metų reiškia paauglystės pabaigą ir pilnametystės pradžią.
  4. Pokyčiai lošimų versle: kas jau pasikeitė ir kas dar laukia LRT.

Tai gali būti ir amžiaus krizė, ir užauginus vaikus sumažėjusi atsakomybė šeimai, ir nuvylę šeiminiai santykiai. Visos rizikingos veiklos — azartiniai žaidimai, alkoholis ar rizikingos seksualinės patirtys — yra veiksmai, bet ne jausmai. Tendencijos Europoje keičiasi ir kitais aspektais. Švedijoje 64 proc.

Nuorodos kopijavimas

Bet tai kol kas — ne apie Lietuvą. LPT atstovės T. Veromej duomenimis, tarp užpildžiusiųjų prašymus dėl iš kur atsiranda kriptovaliuta apribojimo yra tik 6 proc.

Loterijos dalyvių apklausa buvo pozityvesnė — net 96,1 proc. Atsisakyti pomėgio nesvarsto ir 50 proc. Bet 3,2 proc.

parinktys smartlab com pajamos nuotoliniu būdu nemokamas tvarkaraštis

Aistra gena aistrą J. Fugalis siūlo nenuvertinti loterijų gerbėjų išlaidų — bilietėlių po eurą ar du. Panaši suma — vidutiniškai 20 eurų — išleidžiama per vieną apsilankymą lošimų organizavimo vietoje ar lošiant internetu.

prekyba azartiniais lošimais

Tai paliudijo 45,1 proc. Dar 17,6 proc. Net 28,7 proc. Pastaroji, anot psichiatro, skatina atkreipti dėmesį į tai, kad rizikos veiksnys, skatinantis priklausomybės nuo azartinių žaidimų išsivystymą ar probleminį lošimą, yra prekyba azartiniais lošimais priklausomybės ir kiti psichikos sutrikimai.

Dažniausiai lošėjai būna impulsyvesni nei blaivūs alkoholikai ir su jais dirbti gerokai sunkiau, nes, psichoanalitiškai žiūrint, tai sunkesnė patologija. Trūksta ir supratimo, kad reklama bei lošimų prieinamumas skatina lošti.

O visų priklausomybių prevencija susideda iš dviejų dalių: paklausos ir pasiūlos mažinimo.

Draudžiama lošti savo bendrovės organizuojamuose lošimuose asmenims patiems, per kitą asmenį arba pagal kito asmens išduotą įgaliojimą — lošimus organizuojančios bendrovės steigėjams, akcininkams, juos kontroliuojantiems asmenims, lošimus organizuojančios bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir visiems bendrovės darbuotojams.

Straipsnis paimtas iš alfa.

Taip pat žiūrėkite